Įperkamumas linkęs mažėti
SANTRAUKA
- Dėl sparčiai augančių kainų ir didėjančio Euribor įperkamumas Druskininkuose 2023 metais smarkiai sumažėjo, bet yra geresnis, nei kituose Lietuvos kurortuose;
- 2022 metais, Druskininkų mieste, būstą nusipirkti galėjome, su bendraskolininku, už 178 000 Eur, o 2023 metais vos už 136 000 eurų. Tai reiškia, kad įperkamumo lygis grįžo į 2018-2019 metus;
- 2023 metais, įperkamumas Druskininkuose yra geresnis, nei Palangoje ir Neringoje;
- Nuosavybės mažėjimo tendencija išliks ir priartės prie ekonomiškai stipresnių šalių rodiklių. Sostinėse nuosavybės santykis yra dar mažesnis;
- Įsigiję DABAR džiaugsis įperkamu būstu geresnėje lokacijoje ir mažesnėmis įmokomis po kelių metų.
Nedelskite ir užsiregistruokite į susitikimą jau dabar!
Įperkamumas linkęs mažėti – įsigykite namus dabar
Dėl sparčiai augančių kainų ir didėjančio Euribor įperkamumas Druskininkuose 2023 metais gana smarkiai sumažėjo ir yra geresnis, nei Palangoje.
CITUS analitikai paskaičiavo, kokios vertės būstą gali nusipirkti du žmonės uždirbantys vidutines algas (vertinant tų metų vidutinį Euribor). 2022 metais galėjome nusipirkti atostogų būstą su bendraskolininku už 178 000 Eur, o 2023 metais vos už 136 000 eurų, kai tuo tarpu Palangoje, 2022 metais, kaina siekė 175 000, o 2023m. – 135 600. Tai reiškia, kad mūsų įperkamumo lygis grįžo į 2018-2019 metus.
Lyginant Druskininkų įperkamumą su kitais Lietuvos kurortais, CITUS analitikai pastebėjo, jog 2023 metais, įperkamumas Druskininkuose yra geriausias. Siekiant įsigyti vidutinį būstą šiame mieste reikėjo taupyti beveik 9 metų atlyginimus. Norint įsigyti tokį patį būstą Palangoje - reikia 10,73 metų vidutinių atlyginimų, o Neringoje – 18,8 metų.
Pastebėta, jog įsigyti antrąjį būstą Druskininkuose atsiperka labiau – kainos čia mažesnės, nei kituose kurortuose, o ilgalaikėje perspektyvoje jį išlaikyti bus pigiau??? Druskininkuose, pirminėje rinkoje, 40 kv. m. apartamentus galima įsigyti už 109 400 eurų, kai Palangoje, tokio pat dydžio apartamentai kainuotų 20 000 eurų daugiau, o antrinėje Neringos rinkoje – 121 600 eurų daugiau.
Mažėjant įperkamumui svarbus ir nuosavybės santykis. Pasak CITUS analitikų, 2022 m. Lietuva yra 5-oje vietoje Europos Sąjungoje pagal nuosavybės turėjimą. Net 88,60 % gyventojų turi savo būstą, 72,6% iš jų - be paskolos, likusieji 16 % turi hipoteką. Manoma, kad nuosavybės mažėjimo tendencija išliks ir priartės prie ekonomiškai stipresnių šalių rodiklių, kuriuose nuomininkų procentas viršija savininkų. Šių šalių nuosavybės santykis yra mažas dėl didelio kiekio investicijų į būstus nuomai ir mažo įperkamumo, kai žmonės negali įpirkti būsto arba trūksta pasiūlos.
Žiniasklaidoje garsiai kalbama apie krentančias NT kainas kitose šalyse, tačiau lyginant 2023-Q2 su 2022-Q2 būsto kainos vidurkis Euro zonoje nukrito vos 1,7 %. Nežymiam kainų kritimui įtakos praėjusį laikotarpį turėjo kelios šalys, kuriose yra didelė būsto imtis (Vokietija, Švedija, Danija, Suomija), tuo tarpu likusiose 19 Europos šalių kainos kilo. Ir praėjusį ketvirtį fiksuojamas kainų augimas, pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje kainos nuo 2023-Q2 vėl ėmė augti, Danijoje kainų kilimas po nuosmukio pradėtas fiksuoti dar anksčiau – nuo 2023 metų pradžios, o Vokietija, susidurdama su prastesne ekonomine situacija, kainų kilimo dar nefiksuoja, tačiau kainos stabilizavosi.
Kodėl kainos nekris?
- Minėtose šalyse infliacijos kilimas ir Euribor tapo nebepakeliamas gyventojams, tad buvo mažinamos kainos, tačiau dabar, situacijai gerėjant, kainos vėl auga. Taigi Lietuva išgyveno "juodžiausią“ laiką, infliacija yra jau suvaldyta, o Euribor, prognozuojama, po truputį ims mažėti, taigi kainų kritimas mažai tikėtinas.
- Plėtotojai per šį laikotarpį išmoko prisitaikyti prie susidariusios situacijos ir atsargiai valdo savo portfelį, į pasiūlą yra paleidžiamas mažesnis kiekis būstų, siekiant neįšaldyti kapitalo. Daugelis pirkėjų laukia, tačiau „atėjus palankesniam laikui pirkti“ jie galimai neras, ko ieško, nes plėtotojai nėra pajėgūs tokiu greičiu pildyti pasiūlos. O kai yra didelė paklausa – kyla ir kaina.
- Statybinių medžiagų kaina nemažėja, o sklypų kainos auga dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, taigi būsto savikaina taip pat auga.
- Įvedami griežtesni apribojimai – NT nuosavybės teisė bus perleidžiama tik įregistravus 100 proc. baigtumą. Tai reiškia, jog plėtotojai patirs didesnius kaštus išsitęsusiame projekto valdyme ir tai turės įtakos galutinei būsto kainai.
Palyginkime du scenarijus: žmogus perka atostogų būstą dabar ir tokį patį būstą po dviejų metų.
Pirmasis scenarijus. Vertinant, kad tokio būsto vertė yra 150 000 Eur, skolinama suma yra 127 500 Eur, o nuo šios sumos (kai Euribor yra 4,1%) yra mokama 773,71 Eur įmoka. Tačiau po dviejų metų įmokų mokėjimų paskolos likutis lygus 119 201 Eur, o įmokos dydis su 3,1% prognozuojamu Euribor butų 645 eurų.
Antrasis scenarijus. Vertinant kainų augimą 4% per metus, tokio pačio būsto vertė išauga iki 162 240, taip pat automatiškai ir paskolos suma didėja iki beveik 138 000 Eur, o įmoka nuo šios paskolos su 3,1% Euribor yra 747 Eur per mėnesį. Šios įmokos dydis yra 130 eurų didesnis, negu pirmojo scenarijaus po 2 metų, nes imama didesnės vertės paskola. Taip pat atlyginimo ir įmokos santykis antruoju atveju yra didesnis, vertinant, kad 35% dalies atlyginimo atiteks įmokai, tuo tarpu pirmuoju atveju tik 30% atlyginimo dalies atiteks paskolos įmokai.
Įsigykite namus dabar ir džiaukitės lengviau įperkamu būstu geresnėje lokacijoje ir mažesnėmis įmokomis po kelių metų.
Nedelskite ir užsiregistruokite į susitikimą jau dabar!
- Dėl sparčiai augančių kainų ir didėjančio Euribor įperkamumas Druskininkuose 2023 metais smarkiai sumažėjo, bet yra geresnis, nei kituose Lietuvos kurortuose;
- 2022 metais, Druskininkų mieste, būstą nusipirkti galėjome, su bendraskolininku, už 178 000 Eur, o 2023 metais vos už 136 000 eurų. Tai reiškia, kad įperkamumo lygis grįžo į 2018-2019 metus;
- 2023 metais, įperkamumas Druskininkuose yra geresnis, nei Palangoje ir Neringoje;
- Nuosavybės mažėjimo tendencija išliks ir priartės prie ekonomiškai stipresnių šalių rodiklių. Sostinėse nuosavybės santykis yra dar mažesnis;
- Įsigiję DABAR džiaugsis įperkamu būstu geresnėje lokacijoje ir mažesnėmis įmokomis po kelių metų.
Nedelskite ir užsiregistruokite į susitikimą jau dabar!
Įperkamumas linkęs mažėti – įsigykite namus dabar
Dėl sparčiai augančių kainų ir didėjančio Euribor įperkamumas Druskininkuose 2023 metais gana smarkiai sumažėjo ir yra geresnis, nei Palangoje.
CITUS analitikai paskaičiavo, kokios vertės būstą gali nusipirkti du žmonės uždirbantys vidutines algas (vertinant tų metų vidutinį Euribor). 2022 metais galėjome nusipirkti atostogų būstą su bendraskolininku už 178 000 Eur, o 2023 metais vos už 136 000 eurų, kai tuo tarpu Palangoje, 2022 metais, kaina siekė 175 000, o 2023m. – 135 600. Tai reiškia, kad mūsų įperkamumo lygis grįžo į 2018-2019 metus.
Lyginant Druskininkų įperkamumą su kitais Lietuvos kurortais, CITUS analitikai pastebėjo, jog 2023 metais, įperkamumas Druskininkuose yra geriausias. Siekiant įsigyti vidutinį būstą šiame mieste reikėjo taupyti beveik 9 metų atlyginimus. Norint įsigyti tokį patį būstą Palangoje - reikia 10,73 metų vidutinių atlyginimų, o Neringoje – 18,8 metų.
Pastebėta, jog įsigyti antrąjį būstą Druskininkuose atsiperka labiau – kainos čia mažesnės, nei kituose kurortuose, o ilgalaikėje perspektyvoje jį išlaikyti bus pigiau??? Druskininkuose, pirminėje rinkoje, 40 kv. m. apartamentus galima įsigyti už 109 400 eurų, kai Palangoje, tokio pat dydžio apartamentai kainuotų 20 000 eurų daugiau, o antrinėje Neringos rinkoje – 121 600 eurų daugiau.
Mažėjant įperkamumui svarbus ir nuosavybės santykis. Pasak CITUS analitikų, 2022 m. Lietuva yra 5-oje vietoje Europos Sąjungoje pagal nuosavybės turėjimą. Net 88,60 % gyventojų turi savo būstą, 72,6% iš jų - be paskolos, likusieji 16 % turi hipoteką. Manoma, kad nuosavybės mažėjimo tendencija išliks ir priartės prie ekonomiškai stipresnių šalių rodiklių, kuriuose nuomininkų procentas viršija savininkų. Šių šalių nuosavybės santykis yra mažas dėl didelio kiekio investicijų į būstus nuomai ir mažo įperkamumo, kai žmonės negali įpirkti būsto arba trūksta pasiūlos.
Žiniasklaidoje garsiai kalbama apie krentančias NT kainas kitose šalyse, tačiau lyginant 2023-Q2 su 2022-Q2 būsto kainos vidurkis Euro zonoje nukrito vos 1,7 %. Nežymiam kainų kritimui įtakos praėjusį laikotarpį turėjo kelios šalys, kuriose yra didelė būsto imtis (Vokietija, Švedija, Danija, Suomija), tuo tarpu likusiose 19 Europos šalių kainos kilo. Ir praėjusį ketvirtį fiksuojamas kainų augimas, pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje kainos nuo 2023-Q2 vėl ėmė augti, Danijoje kainų kilimas po nuosmukio pradėtas fiksuoti dar anksčiau – nuo 2023 metų pradžios, o Vokietija, susidurdama su prastesne ekonomine situacija, kainų kilimo dar nefiksuoja, tačiau kainos stabilizavosi.
Kodėl kainos nekris?
- Minėtose šalyse infliacijos kilimas ir Euribor tapo nebepakeliamas gyventojams, tad buvo mažinamos kainos, tačiau dabar, situacijai gerėjant, kainos vėl auga. Taigi Lietuva išgyveno "juodžiausią“ laiką, infliacija yra jau suvaldyta, o Euribor, prognozuojama, po truputį ims mažėti, taigi kainų kritimas mažai tikėtinas.
- Plėtotojai per šį laikotarpį išmoko prisitaikyti prie susidariusios situacijos ir atsargiai valdo savo portfelį, į pasiūlą yra paleidžiamas mažesnis kiekis būstų, siekiant neįšaldyti kapitalo. Daugelis pirkėjų laukia, tačiau „atėjus palankesniam laikui pirkti“ jie galimai neras, ko ieško, nes plėtotojai nėra pajėgūs tokiu greičiu pildyti pasiūlos. O kai yra didelė paklausa – kyla ir kaina.
- Statybinių medžiagų kaina nemažėja, o sklypų kainos auga dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, taigi būsto savikaina taip pat auga.
- Įvedami griežtesni apribojimai – NT nuosavybės teisė bus perleidžiama tik įregistravus 100 proc. baigtumą. Tai reiškia, jog plėtotojai patirs didesnius kaštus išsitęsusiame projekto valdyme ir tai turės įtakos galutinei būsto kainai.
Palyginkime du scenarijus: žmogus perka atostogų būstą dabar ir tokį patį būstą po dviejų metų.
Pirmasis scenarijus. Vertinant, kad tokio būsto vertė yra 150 000 Eur, skolinama suma yra 127 500 Eur, o nuo šios sumos (kai Euribor yra 4,1%) yra mokama 773,71 Eur įmoka. Tačiau po dviejų metų įmokų mokėjimų paskolos likutis lygus 119 201 Eur, o įmokos dydis su 3,1% prognozuojamu Euribor butų 645 eurų.
Antrasis scenarijus. Vertinant kainų augimą 4% per metus, tokio pačio būsto vertė išauga iki 162 240, taip pat automatiškai ir paskolos suma didėja iki beveik 138 000 Eur, o įmoka nuo šios paskolos su 3,1% Euribor yra 747 Eur per mėnesį. Šios įmokos dydis yra 130 eurų didesnis, negu pirmojo scenarijaus po 2 metų, nes imama didesnės vertės paskola. Taip pat atlyginimo ir įmokos santykis antruoju atveju yra didesnis, vertinant, kad 35% dalies atlyginimo atiteks įmokai, tuo tarpu pirmuoju atveju tik 30% atlyginimo dalies atiteks paskolos įmokai.
Įsigykite namus dabar ir džiaukitės lengviau įperkamu būstu geresnėje lokacijoje ir mažesnėmis įmokomis po kelių metų.
Nedelskite ir užsiregistruokite į susitikimą jau dabar!
