NEMUNAS. Triumfavęs septyniasdešimtaisiais ir tapęs kultiniu. Išraiškingo stoto ir aukštai virš miesto panoramos iškelta galva. Vėliau pamirštas ir kone pasiglemžtas motinos gamtos. Netrukus išgyvens renesansą, prisikels ir vėlei papuoš Druskininkus.
Kaip ir kiekviena legenda, jis turi savo pradžią. Kulminaciją. Kad tai kitoks ir ypatingas pastatas, buvo akivaizdu nuo pat pradžių. Dar 1970 metais jo preliude.
Legendos užuomazga 1970 m.
Įsivaizduokite 11-os aukštų džentelmeną Druskininkuose. Kur dominavo mažaaukštė. Medinė architektūra. Įsivaizduokite jį tuometinės Lietuvos fone. Nei dangoraižių. Nei televizijos bokšto. NEMUNAS buvo kardinaliai kitoks. Jis buvo drąsus. Vizionieriškas. O savo masteliu gigantiškas net šiems laikams. Žmonėms jis simbolizavo plėtrą. Modernesnį rytojų. Jaudinančius laikus.
Nuotraukoje – Architektas E. Tamoševičius. 1962 m., I. Fišerio nuotr., LVCA
NEMUNO kūrėjas – Enrikas Tamoševičius. Vizionierius. Architektas. Jo indėlis Lietuvoje akinančiai ryškus. Sukurti monumentalūs statiniai. Suprojektuoti garsieji poilsio namai „Nerija“ Nidoje. „Neringos“ sanatorija. Poilsio namai „Eglė“ – Palangoje. Bei kiti tuo metu progresyvūs pastatai. Trakuose. Vilniuje.
NEMUNO epopėja 1970-2000 m.
Įsiplieskė kaip parakas. Taip prasidėjo NEMUNO triumfo metai. Visai netrukus, po atidarymo, jis tapo karščiausiu Lietuvos tašku. Kasmet čia apsilankydavo virš 19 tūkstančių poilsiautojų. Siautė devynios galybės puotų. Pačią sanatoriją buvo pamėgę net aukšto rango vadovai.
Skaičiai kalba už save. Šiame poilsio akropolyje vienu metu galėjo apsistoti 1070 lankytojų. Veikė 800 vietų koncertų salė. Valgykloje skanavo iki 1000 žmonių. Buvo kino salė. Biblioteka. Terasa ant stogo su žėrinčiu Druskininkų vietovaizdžiu.

Turtinga epopėja. Todėl visai nenuostabu, kad NEMUNAS tapo Druskininkų kultūrine ikona. Viršeliu. Simboliškai ir tiesiogine prasme. Sanatorijos korpusas, primenantis atverstą knygą, puošė kurortą pristatančio leidinio viršelį.
NEMUNO kulminacija 2000-2021 m.
2000-ieji. Įžanga į rūškaną NEMUNO kulminaciją. Tuomet jis pradėjo veikti nuostolingai. O 2007-aisias padėtas galutinis taškas. Druskininkų etalonas užsidarė. Buvo perduotas savivaldybei. Iš pradžių pastatą buvo nuspręsta išnuomoti. Nesulaukus susidomėjusių – parduoti. Panaudoti bendruomenės poreikiams. Daug planavimo. Jokių vaisių. Laikui bėgant, garsusis NEMUNO korpusas virto kerpėmis apaugusia praeitimi. Didingos jos simboliu. Pačiame miesto centre.
Nuotraukoje – sanatorijos „Nemunas“ vidus, projekto Pamiršta.lt nuotr.
Legendos Renesansas 2022 m.
Legendos nemiršta. NEMUNAS paliko didelį antspaudą Druskininkų ir Lietuvos istorijoje. Akivaizdu. Tačiau, negalime ignoruoti ne tik istorijos. Bet ir jausmo. O šis pastatas kuria neišdildomą. Stovint šalia šio architektūrinio orientyro nesunku pajusti jo didybę. Kurią veja nostalgija. O nostalgiją seka susižavėjimas. Išsaugodami NEMUNĄ, išsaugosime gamtos harmoniją. Paveldą. Pasirinkome tvarų kelią. Pastatą rekonstruosime. Taip sutaupysime net 664 tonas anglies dvideginio. O baldai, gyvavę NEMUNO epopėjoje, dabar taps bendrų erdvių pažibomis. Daugelį metų apleistas NEMUNO sanatorijos pastatas bus prikeltas antram gyvenimui. Ir antrą kartą taps pirmuoju. Paralelių neturinčiu projektu Lietuvoje.

"Nemuno poilsio namai buvo ir yra Druskininkų urbanistinė identiteto dalis. Pagal architekto Eriko Tamoševičiaus 1966 metais parengtą projektą „Nemuno“ sanatorijos pastatas buvo vienas ambicingiausių to meto Druskininkų urbanistinių įvykių. Dėl susiklosčiusių politinių-ekonominių aplinkybių pastatas buvo apleistas ir ilgą laikotarpį darkė mieto kraštovaizdį. Tikimės, kad mūsų studijos parengtas pastato atgaivinimo projektas prisidės prie Druskininkų kurorto įvaizdžio gerinimo, pastatas išliks toks pat ambicingas ir matomas.

Statinio architektūra, konstrukcijos yra aukštos kokybės, tad pritaikyti jį pasikeitusiems inžineriniams, funkciniams, estetiniams reikalavimams nebuvo labai sudėtingas uždavinys. Kuriant pastato regeneracijos koncepciją išsikėlėme tikslą išsaugoti modernaus pastato architektūrą, sukurti maksimaliai komfortišką būsimų pastato gyventojų aplinką."

ARCHAS architektas Tomas Kuleša.

Druskininkų žavesys
NEMUNO šaknys. Lietuvos sveikatos sostinėje. Milžinų paunksmėje. Gryno oro, šilų apsupty, kur visus metus vyrauja gyvenimo potyrių pilnatvė. Sielogyda. Kraštovaizdis pakeri, glamonėja širdį, įkvepia tarsi mūza. Tarsi mūza patį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.

Šioje dosnioje žemėje – grybai, uogos ir šilų žolės gastronominiuose patyrimuose. Ne tik kūnui, bet ir sielai – reginiai, muziejai ir galerijos, skrydis virš Nemuno upės „Linų kely“, tropikų karštis vandens parke, pabėgimas į dirbtinę žiemą sniego trasoje. Absoliutus erdvės laisvumas. Pilnavertiškumo jausmas. Transcendencija.
Pasiūlymai